Filialo atidarymas automatiškai nereiškia, kad reikia kito LEI
Įmonė užsienyje atidaro filialą. Įmonė jau turi LEI (Legal Entity Identifier), tačiau filialas turi savo vietinį registracijos numerį. Ar jam taip pat reikia atskiro LEI?
Ne automatiškai. Užsienio filialas gali atitikti reikalavimus gauti savo LEI, tačiau ar jo reikia, priklauso nuo taisyklių, taikomų jo veiklai ir ataskaitų teikimui. Vien tik vietinis registracijos numeris nesukuria LEI reikalavimo.
Pirmiausia reikia nustatyti, ar įmonė yra filialas, ar dukterinė įmonė.
Filialas ir dukterinė įmonė: koks skirtumas?
Filialas yra tos pačios juridinio asmens dalis kaip ir jo pagrindinė būstinė. Registracija kitoje šalyje nepaverčia jo atskira įmone.
Dukterinė įmonė yra atskiras juridinis asmuo. Jei jos veiklai reikalingas LEI, ji turi gauti savo. Ji negali naudoti patronuojančios įmonės LEI vietoj to.
ROC (Regulatory Oversight Committee) politika dėl tarptautinių filialų šį skirtumą nurodo, apibrėždama, kurie filialai atitinka reikalavimus gauti LEI.
Kada filialas turėtų naudoti pagrindinės būstinės LEI?
Kai kurios ataskaitų teikimo taisyklės reikalauja pagrindinės būstinės LEI, net jei filialas galėtų gauti savo.
Pavyzdžiui, ESMA (European Securities and Markets Authority) paaiškina, kad Europos Sąjungoje įsikūrusi investicinė įmonė, teikdama ataskaitas apie sandorius, vykdomus per filialą už Sąjungos ribų, turi naudoti savo pagrindinės būstinės LEI.
Šios gairės yra susijusios su sandorių ataskaitų teikimu pagal MiFIR (Markets in Financial Instruments Regulation) 26 straipsnį.
Filialas yra tos pačios juridinio asmens dalis kaip ir investicinė įmonė.
Filialo LEI turėjimas nereiškia, kad tai yra tinkamas kodas kiekvienai ataskaitai. Taikomos ataskaitų teikimo taisyklės nustato, kurį LEI naudoti.
Kada filialui gali prireikti atskiro LEI?
Atskiro LEI gali prireikti, kai priežiūros ar ataskaitų teikimo reikalavimai filialą identifikuoja atskirai.
Vienas iš pavyzdžių yra draudimo sektorius. EIOPA (European Insurance and Occupational Pensions Authority) LEI naudojimo gairės nurodo, kad nacionalinės priežiūros institucijos turėtų reikalauti LEI iš EEA (European Economic Area) įsteigtų filialų, kurių draudimo ar perdraudimo įmonės pagrindinė būstinė yra už EEA ribų.
Tai yra specifinis priežiūros atvejis. Jis nesukuria bendro reikalavimo kiekvienam užsienio filialui gauti LEI.
Filialo LEI leidžia institucijoms identifikuoti veiklą konkrečioje šalyje, kartu išlaikant aiškų ryšį su pagrindine būstine.
Kurie filialai atitinka reikalavimus gauti savo LEI?
Pagal ROC politiką dėl tarptautinių filialų, sąlygos apima:
Filialas yra įsikūręs kitoje šalyje nei jo pagrindinė būstinė.
Jis registruotas viešai prieinamame verslo, priežiūros ar mokesčių registre.
LEI atskaitos duomenys jį identifikuoja kaip filialą ir fiksuoja jo ryšį su pagrindine būstine.
Jei įmonė toje pačioje užsienio šalyje turi kelis filialus, politika numato vieną LEI pagrindiniam filialui ar filialų tinklui toje šalyje. Kiekviena atskira buveinė negauna savo kodo.
Šios sąlygos nustato atitiktį reikalavimams. Jos pačios savaime nepadaro LEI privalomo.
Ką reikėtų patikrinti prieš teikiant paraišką?
Jei bankas, brokeris ar priežiūros institucija prašo jūsų filialo LEI, išsiaiškinkite tris dalykus:
Ar jiems reikia pagrindinės būstinės LEI, ar atskiro filialo LEI?
Kuriai operacijai ar ataskaitai bus naudojamas kodas?
Jei jiems reikia filialo LEI, kuri taisyklė ar paslaugos sąlyga to reikalauja?
Naudinga užduoti tokį klausimą: „Ar šiam tikslui galime naudoti mūsų pagrindinės būstinės LEI, ar jums konkrečiai reikia filialui registruoto LEI?“
Gavus šį atsakymą prieš teikiant paraišką, galima išvengti nereikalingos registracijos ir užtikrinti, kad būtų pateiktas teisingas kodas.